Marijampolės „Rotary“ klubas auga ir stiprėja
Neseniai 15-ąjį įkūrimo gimtadienį paminėjęs Marijampolės „Rotary“ klubas vienija 34 verslo, politikos, žemės ūkio, kultūros ir kitose srityse besidarbuojančius vyrus.
Klubo įkūrimo organizatorius – šviesios atminties buvęs Marijampolės meras Bronius Beržinis, kartu su keliais bendražygiais 1993 metais tokio klubo įkūrimo idėją parsivežęs iš Vilniaus, kur, atgavus Lietuvai nepriklausomybę, pradėjo sparčiai vystytis „Rotary“ judėjimas.
Lietuvos „Rotary“ tik ką atšventė savo 75-erių metų įkūrimo sukaktį. Tiek metų sukako pirmajam šalyje įkurtam Kauno „Rotary“ klubui. Šis klubas – vienintelis, kuris po okupacijos dešimtmečių pratęsė savo veiklą. Iki Antrojo pasaulinio karo klubai jau kūrėsi Vilniuje, Klaipėdoje, bet po 1990-ųjų jų veikla nebuvo atnaujinta – klubai kūrėsi iš naujo.
„Rotary“ gimimo diena laikoma 1905 metų vasario 23-oji, tad netrukus šis vienas didžiausių pasaulyje humanitarinių judėjimų minės 105-ąsias įkūrimo metines. Tą dieną Jungtinėse Amerikos Valstijose, Čikagos mieste advokatas Paulas Harrisas su keliais bičiuliais nutarė imtis veiklos, kuri vėliau išsivystė į „Rotary“ judėjimą. „Rotary“ (nuo žodžio „rotacija“, „kaita“) organizacija šiandien visame pasaulyje turi 1,234 milijono narių, iš viso veikia 33,8 tūkstančio klubų. Lietuvoje šiuo metu veikia 42 klubai, vienijantys 1224 narius. Marijampolės apskrityje yra du – Marijampolės ir Vilkaviškio „Rotary“ klubai.
„Rotary“ judėjimas apima visą pasaulį. Du klubai veikia net Antarktidoje, juose – 19 narių. Kaimyninėje Latvijoje yra 20 klubų ir 475 nariai, Estijoje – 14 klubų ir 502 nariai. Tad Lietuva tarp Baltijos šalių toliausiai pažengusi į priekį. „Rotary“ yra ir Baltarusijoje – čia 3 klubuose yra 156 nariai. Lenkija turi 73 klubus ir 1792 narius, Rusijoje yra 79 klubai, bet narių juose panašiai kaip Lietuvoje – vos 1471.
Pasaulyje veikia ir labai dideli „Rotary“ klubai, kuriuose nariai skaičiuojami šimtais. Didžiausias klubas yra JAV Sietlo mieste – jame 657 nariai, Didžiosios Britanijos Birmingemo miesto klube – 546 nariai. Vidutinis klubo dydis Lotynų Amerikoje – 20 narių, Centrinėje ir Rytų Europoje – 24 nariai, Vidurio Europoje – 44, o Šiaurės Amerikoje – 47 rotariečiai.
Marijampolės „Rotary“ klube moterų kol kas nėra, nors pasaulyje moterų rotariečių skaičius nuolat auga. Tai liudija skaičiai – 2001 metais moterys šalia vyrų darbavosi 51 procente visų pasaulio klubų, jų skaičius siekė 101 tūkstantį (8,69 proc. nuo visų rotariečių), o jau 2009 metų viduryje tokių klubų buvo 79,47 procento, moterų skaičius sudarė 196,7 tūkstančio (15,94 proc. visų rotariečių).
Skirtingose šalyse ir žemynuose moterų skaičius klubuose gerokai svyruoja. Australijoje jos sudaro 17 proc., panašus skaičius – ir Rytų Europoje, taigi ir pas mus. Vakarų Europoje jų - 10 proc., Japonijoje – tik 4 procentai, o Šiaurės Amerikoje, taigi ir JAV – beveik ketvirtadalis, 24 proc.
Nors kartais vyrauja nuomonė, kad „Rotary“ klubuose renkasi daugiausia pensininkai, kurie turi daug laiko ir gali kas savaitę uoliai lankyti susirinkimus, statistika liudija, kad taip nėra. Nedirbantys žmonės Rytų Europos „Rotary“ klubuose tesudaro 10 procentų, Japonijoje – vos 4 proc., Amerikoje ju skaičius siekia 21 proc., o Vakarų Europoje – 31 proc.
Marijampolės „Rotary“ klubo nariai į savo susirinkimus vienoje iš „Europa Royal Marijampolė“ viešbučio salių renkasi kiekvieną ketvirtadienį 17 val. Įdomu tai, kad populiariausia pasaulyje rotariečių susirinkimų diena – antradienis – tada renkasi 26 proc. visų klubų. Po 2 proc. klubų susirenka ir šeštadienį, ir sekmadienį.
Laikas, kuriuo susirenka Marijampolės rotariečiai, nėra populiarus tarp kitų klubų. Daugiausia pasaulio rotariečiai renkasi po 19 val. (39 proc. visu klubu), antroje vietoje – 11-14 val., taigi pietų pertrauka (34 proc.), ir tik 18 proc. pasaulio klubų renkasi 16-19 val., taip, kaip ir Marijampolės klubo nariai.
Rotariečiais paprastai tampa vyresni nei 30 metų žmonės. Jaunesnieji buriasi į „Rotaract“ klubus. Pasaulyje tokių klubų yra apie 7 tūkstančiai, jie veikia 162 šalyse. Lietuvoje veikia keliolika tokių klubų, jo užuomazgos jau yra ir Marijampolėje. Ką gi veikia susirinkimuose rotariečiai? Klubuose yra įvairios tradicijos, nors veiklą reglamentuoja „Rotary“ konstitucija. Marijampolės rotariečiai, kaip ir daugelyje kitų klubų bei šalių, susitikimus pradeda daina. Prieš kelerius metus buvo išleistas jau antras klubo dainynas, kuriame surinktos visos skambiausios, gražiausios dainos. Iš šio dainyno ir parenkama vakaro daina.
Per „Rotary“ metus, kurie tęsiasi nuo liepos 1-osios iki kitų metų birželio 30-osios, klubui vadovauja vis kitas prezidentas, o klubo nariai vieni kitus vadina „broliais“. Marijampolės klube per tuos metus pasikeitė jau 15 prezidentų, dabar klubui vadovauja Klemencas Agentas, o nuo liepos jį pakeis Kęstutis Svitojus.
Susirinkimus dažniausiai praveda vis kitas brolis, pasiūlydamas vis naują temą, pristatydamas svečius. Kartais susirinkimų metu aptariamos bendros temos, projektai. Projektinė veikla – viena pagrindinių „Rotary“ klubuose. Per penkiolika metų Marijampolės „Rotary“ klubas įgyvendino kelias dešimtis įvairių paramos ir labdaros projektų. Tam, kad tokia veikla būtų galima sėkmingai vystyti, 2004-aisiais buvo įkurtas Marijampolės „Rotary“ klubo labdaros paramos fondas.
Pirmieji klubo labdaros projektai prasidėjo dar 1995 metų vasarą, kai iš Danijos rotariečių buvo gauta ir išdalinta didelė akinių siunta. Netrukus klubas dalijo spausdinimo mašinėles, vežė labdarą Kazlų Rūdos vaikų darželiui „Pušelė“, rėmė daugiavaikę Savukų šeimą. 1998-aisais Karaliaučiaus srities Isruties miesto kolegijos studentams surengta Kalėdų šventė, padovanotas lietuviškų tautinių rūbų komplektas. 4000 litų klubas skyrė vaikų žaidimo aikštelei „Vaiko tėviškės namuose“ Avikiluose įkurti, su Danijos Viborgo miesto Asmild „Rotary“ klubu parengtas projektas ir už 56 tūkstančius litų nupirkta reikalinga įranga Marijampolės ligoninei. Paremtas vaikų darželis „Žiburėlis“, miesto vaikų dailės mokyklai padovanota pramoninė elektrinė krosnis, surengtas ne vienas Kalėdinis vakaras ir renginys miesto visuomenei, pakviečiant įvairius atlikėjus.
2005 metais Marijampolės ligoninei pagal dar vieną projektą su danais nupirkta medicininė įranga už 60,8 tūkstančio litų. Įsteigtos ir jau penkerius metus mokamos stipendijos pažangiai besimokantiems, bet sunkioje materialinėje padėtyje esantiems Marijampolės kolegijos studentams – tam klubo nariai jau skyrė apie 40 tūkstančių litų. Gavus paramą iš JAV San Diego „Rotary“ klubo, Marijampolės ligoninei nupirktas vaistų dozatorius, iš kito projekto už 48 tūkst. litų – encelografas. Klubas skyrė paramą į kitas šalis mokytis ar sportuoti važiavusiems studentams, parėmė V. Kernagio paminklo statybą Nidoje, paminklo „Tautai ir kalbai“ statybą. Už 65 tūkst. litų, gautų iš bendro su Danijos Rotary apygardos klubais projekto, nupirko chirurginių įrankių komplektą Marijampolės ligoninei. Buvo sėkmingai įgyvendinta ir daug kitų pačių įvairiausių projektų, gerų iniciatyvų ir idėjų.
Šiuo metu kiekvienas klubo narys kas mėnesį skiria tam tikrą pinigų sumą kovai su tuberkulioze – trejus metus Lietuvos „Rotary“ rems projektą, kuriuo siekiama sumažinti sergamumą šia pavojinga užkrečiama liga.
Pasaulinė „Rotary“ organizacija įvairiems projektams remti kasmet skiria milijonus dolerių. Nuo 1985-ųjų kovojama su poliomielitu – šia liga dar sergama 22 pasaulio šalyse. Per tuos 25 metus „Rotary“ tam skyrė 881 milijono dolerių sumą. Nuo 1965 metų remiami įvairūs „Matching Grant“ projektai – šiuo fondu bendriems projektams su danais kelis kartus yra pasinaudoję ir Marijampolės rotariečiai. Pasaulyje įgyvendinta apie 30 tūkst. panašių projektų, jų vertė – 362 milijonai dolerių. Tarp rotariečių populiaru keliauti vieniems pas kitus. Vykdomi ir grupiniai mainai, kai 4-6 savaites į viena ar kitą šalį išvyksta grupė įvairių profesijų rotariečių, kurie susipažįsta su kitos šalies papročiais, kultūra, darbu. Tokiuose mainuose dalyvauja ir Lietuvos rotariečiai.
Pasaulio ekonominė krizė palietė ir „Rotary“ judėjimą – pernai organizacija planavo gauti 86,4 milijono dolerių, bet surinko 66,7 milijono dolerių. Didžiąją dalį – apie 60 proc. šios sumos sudaro kiekvieno nario mokesčiai, visa kita – įvairios aukos, akcijų metu surinkti pinigai. Daugiausia pinigų „Rotary“ fondui pernai skyrė amerikiečiai – 59 tūkstančius dolerių, o didžiausias sumas – po 131 dolerį per metus organizacijai aukoja Taivano rotariečiai, antri – japonai (124 dol.), treti – korėjiečiai (116 dol.).
105-ąjį gimtadienį pasitinkantis pasaulinis „Rotary“ judėjimas, nepaisant įvairių prognozių, auga ir stiprėja. Poreikis tarnauti ir padėti kitiems neišnyks, kol statistika liudys, jog dabar 15 procentų pasaulio gyventojų yra iš dalies ar visiškai neraštingi, 884 milijonams planetos žmonių trūksta švaraus geriamo vandens ar elementarių sanitarinių sąlygų, 5 tūkstančiai vaikų iki 5-erių metų amžiaus dėl to miršta kasdien, o maždaug pusė visos žmonijos kasdien pragyvena vos iš 2 dolerių.